 |
KARINĖ
PRIEVOLĖ - PRIEVARTA
Mes prieš mūsų valią esame verčiami karinei prievolei
ir kariuomenės visos militaristinės sistemos finansavimui. Tai vadinama pareiga
tėvynei. Tėvynė oficialių asmenų yra tapatinama su valstybe. Aš laikausi priešingos
nuomonės. Man valstybė ir tėvynė nėra tas pats. Valstybė (visos valstybės) yra
negyvas mechanizmas, grįstas biurokratija ir militarizmu, t.y. hierarchija ir prievarta,
kuriai jokios pareigos ar meilės aš nejaučiu, bei būdamas atsakingas prieš save ir
kitus, negaliu jausti. Valstybę galime laikyti patogia, netgi neišvengiama prievarta
(kuo aš visiškai netikiu ), tarkim, padedančia organizuoti visuomenės gyvenimą.,
tačiau vis dėlto tai yra prievarta. Karinei prievolei mane įpareigoja tik fizinė
įstatymo jėga, bet jokiu būdu ne pagarba valstybei ar įstatymui. Kaip aš galiu gerbti
tai, kas iš manęs reikalauja paklusnumo ir mechaninio įsakymų vykdymo?
Aš neturiu jokių kitų pareigų išskyrus
meilę ir pagarbą savo kraštui ir žmonėms, o tuo pačiu ir visam pasauliui bei visoms
tautoms, kuri vargu ar gali būti vadinama pareiga, nes nėra primetama, įmušama į
galvą, o tiesiog yra. Vienintelė mano pareiga yra mano gyvenimas. Kiekvieno mūsų
laisvė ir džiaugsmas yra mūsų pareiga patiems sau, o tuo pačiu ir pasauliui.
Aš priklausau šitai žemei, šitiems laukams ir miškams, o ne valstybei, kurioje aš
neįžvelgiu nė lašo laisvės ir gyvybės. Laikas per daug brangus, kad galėčiau jį
švaistyti muštrui bei kvailo patriotizmo ugdymui.
Jau nekalbant apie visas savižudybes,
tyčinius ar netyčinius nužudymus, prievartavimus, muštrą ir pan. kariuomenė, bet
kuri kariuomenė, iš esmės yra blogis. Ji visa savo psichologine, idiotizmą
skatinančia atmosfera, neigia žmonių sąmoningumą ir savarankiškumą, ugdo kvailą
patriotizmą, aklą paklusimą įstatymams, neklausant savo širdies ir proto. Kariuomenė
- ugdanti stiprią ir mąstančią asmenybę, žydra svajonė, o tiksliau - melas.
Kariuomenėj reikia ne mąstyti, bet paklusti ir vykdyti. Įsakymai yra įsakymai.
Įstatymai yra ne tam, kad juos aptarinėtų, bet, kad jiems paklustų, nesvarbu geri jie
ar blogi, bet dėl to, kad jie yra įstatymai. Tokia įstatymo prigimtis. Valstybė bei
jos pavaldiniai, kaip jiems ir tinka, sąmoningumą laiko aklu įstatymų vykdymu,
paklusimu. Sąmoningiausia yra mašina - pilietis, nuolankiai ir pakiliai žybčiojantis
raudonomis ir žaliomis lempelėmis.
Reikalaudami iš manęs paklusimo vykdant
karinę prievolę, asmenys, kurių kol kas neturiu už ką gerbti, reikalauja, kad savo -
nepriklausomo asmens atsakomybę perleisčiau valstybei. Tačiau aš ne akmuo ir, būdamas
tuo kuo esu, niekaip negaliu paklusti šiam reikalavimui. Paklusdamas įsitraukiu į
prievartos ir hierarchijos mechanizmą, kurį, būdamas sąmoningu ir atsakingu už save,
aš neigiu. Man šleikštu vien nuo to vaizdo, kurį sukelia nežinia kodėl vieni kitiems
įsakinėjantys ir paklūstantys žmonės. Aš nesu girdėjęs jokių įtikinančių
argumentų, kodėl turėčiau bėgti į dešinę kam nors tai įsakius, jei man norisi
eiti į kairę. Valstybės gynimo; pareigos visuomenei atlikimo; "taip buvo
visada"; jėgos, valios, disciplinos ugdymo argumentai manęs neįtikina (tiesa
manęs nieks ir nesiruošia įtikinėti, man įsako). Taip pat aš niekaip nesuprantu,
kodėl negalima pinigų, teikiamų militaristinės sistemos finansavimui skirti
socialinių ar ekologinių problemų sprendimui, kurios yra tūkstančius kartų labiau
vertos dėmesio nei naujas tankas ar lėktuvo perdažymas žalia spalva. Pats laikas
ruoštis taikai ne su ginklu rankose.
Tačiau dažniausiai žmonių nuomonės
niekas neklausia, o jeigu ir klausia, tai apsimeta, kad neišgirdo atsakymo. Be to, netgi
daugumai atsakius teigiamai ar neigiamai į vieną ar kitą klausimą aš neprivalau
paklusti. Dauguma nėra būtinai teisi, kaip nebūtinai teisi ir mažuma.Tačiau atskiras
individas valstybėje nieko nereiškia . Valstybės interesų sąvoka pateisinama bet
kokia prievarta Žmogus kaip atskiras individas, turintis savo nuomonę ir
pasaulėžiūrą, išnyksta, lieka masė, vadinama visuomene arba tauta, kuri, savaime
aišku, neprieštaraus jei valstybinių interesų vardan bus paaukota kai kurių žmonių
ekonominė, socialinė gerovė ir laisvė. |