1. Auklelė
Magdelės
tievā bova šiuokėi tuokėi ūkininkā. Mama mėrė, ka Magdelē soejė pėnkė
metā, vo tievs bova palaiduots dā onkstiau. Bova grīna našlaitė ė nu
mažū dėinū pradiejė tarnautė pas gėntainius ė svetėmus.
Vāks bova
lėisos, liūdno veidelio, ligo Dėiva Mūkelės. Akelies gīvā švėitė
ožsėspīrėms, vo bornelė bova nuapvalinta potniuoms i apaloma
sodietuoms lūpeliems. Ana bova savuotėškā patraukli: vėsos veidielis
galiejė beveizint pasėkėistė ė
linksmā sospindietė, vo balsielis soskombietė jouko. Tik reikiejė anā
kou nuors iduomesnė pasakītė a itrauktė i kuoki nematīta ė negėrdieta
žaidėma.
Pradiuo
anā dounelė reikiejė užsėdėrbtė stuovint pri maža vāka luopėšelė.
Magdelė pati toukart dar tebėbova maža ė vāka tegaliejė tiktā
pasoupoutė:
Lelioka
iš luopėšelė nekelk, i ronkas nejimk, tik douk pažīstė tūti, prisakė
anā stuora ė dėkta šeimininkė, ēdama pri lauka darbū.
Pėrmuoji
vėita bova netuolėj nu nomū, bet vės tėik tuoki mėnka vabala
vīresniuojė sesou ėšleida iš nomū so suopolio šėrdie. Kėtuos ėšeities
nebova nomūs tou laiko lig privalgont jau ė jouduos dounas trūka.
Sesėrėi jau bova apkīriejė, ētont pas žmuonis darboutėis, karto
vestėis ė Magdelė...
Dabā
mažuojė auklė kiurksuojė pri luopėšė, vo ta žinduomuojė botelka iš
anuo kerties kīšuojė kap kuoks karvės rags. Dabā ana solig kaklo bova
pripėlta skīstuos žėluos kuošelės, vo ont galo bova ontmauts pradorto
galo guminis tūtis. Botelka, ka neėšvėrstom, bova prispausta so
puodėškas kertė.
Magdelė so lelioko liuob
palėktė vėsā dėinā ė anā bova pasakīta, kou ė kumet rēk darītė.
Je
lelioks kriuoks, nesostuodama soupouk ė soupouk. Je vės tėik kriuoks,
douk biški atsėgertė. Ka užmėgs, neužmėršk nukaištė pėitams bolvės, vo
paskou ė asla parbrauktė. Kāp tuoki gera gaspadėnė vākštiuos pu
nešvarė truoba?..
Tuo
truobuo bova trīs dėdlė longā. Anėi baisiausē liuob trauktė Magdelės
akis ė varė anou iš pruota. Ka tik vāks užmėgs, ana tujau paplīkt ont
zedliaus ė prikluo nuoselė pri stėkla. Kėimė auga dėdlie lėipa, pu
longās garksiedamas krīpava rėibės baltas žousis, aple vėštas lakstė
margs gaidīs. Tuoliau pėlkava klietės, vo už anuos, jē gerā klausīsis,
galiejē gėrdietė, kāp taškuos ondou ė ūždamas sokās malūna gėrnas. Ė
pro tou šurmuli aiškiausē gėrdiejuos, kāp šaukuo pri malūna sosėrinkė
vākā...
Magdelė
ėlgiausē liuob siedietė ont palongė ė lauktė, kumet vākā atbiegs i
kėima ė anā matont pradies kou nuorint žaistė, vo kartās ė anou patė
pakalbins. Tas bolvės ana dā ė tēp spies nukaištė ė truoba ėššlous
dėina jug ėlga ė nier nikuokė struoka...
Vākams
daug iduomiau bova pri malūna. Tėn vėsumet stuoviejė vežėmā so arklēs,
maišies vėsuokėi žmuonės. Če galiejē matītė, kāp biegdams ondou sok
malūna tekini ė paskou, nokrėtės i opi, par akmėnis bieg tuolīn ė neš
borbolus, baltas potas. Vākā laksta, vo Magdelė lauk ka tik anėi
neužmėršto ė šėndėin atētė...
Vėina
dėina ana siediejė ė laukė, bet vākā nebatbiega. Besiedint pradiejė
niurnietė lelioks. Ka ons vėsā neatsėbosto, Magdelė pradiejė anou
soupoutė. Vo i galva vėn linda mintis: "Kāp būtom gerā pabiegiuotė pu
kėima, pasėgaudītė so vākās ė so Pranelio. Ons tuoks pruotings, daug
kou žėna. Bet dielkuo šėndėin anėi neatbieg i mūsa kėima?" Anuos
mintis nutraukė dā daugiau pradiejės zėrztė mažioks. Magdelė sopīkosi
ikėša anam i bornelė tūti, smarkiau pasoupava ė lelioks viel užmėga.
Magdelė,
matīdama, ka kėimė nieka nier, kėba kaištė bolviu. Anuos bova dėdėlės,
sunkės ė kol posė nukaišė, nuvarga pėrštā, užtėrpa vėsa ronkelė. Ana
paportėna, paportėna tou ronka ė viel kėba i darba. Ka lėngviau būtom
laikītė, iš kreželė rinka ė kaišė mažesniuosės. Lelioks ramē mėiguojė.
Pu kuožnuos nukaištuos bolvės ana vėn biega pasėžvalgītė pro longa,
bet kėimė vākū nebova.
Nieka
nematies ni pro galėni longa, kor pri pat truobuos bova užtverts
kvietku daržielis, vo tuoliau baltā žīdiejė bolvės. Bet gerā
isėklausiusi Magdelė vės tėik gėrdiejė vākū alasa, nuors anėi bova pri
pat malūna. Klausīdamuos ana sogalvuojė: ka tik pabėngs kaištė bolvės,
jims ė nubiegs tėn nusėplautė ronku.
Vakar pu
pėitu, ka šeimininkė Magdelė bova išlēdusi i lauka, Pranielis ė vėsas
mergātės prašė, ka ana kuo tonkiau atētom pri malūna, bet Magdelė
pasakė, ka negal rēk kavuotė lelioka.
Ka
lelioks mėiguotom, aš galietiuo ėlgiau būtė laukė, bet ons nemėigt,
aiškėna draugams Magdelė.
Vo nakti
a mėigt? klausė Pranielis.
Mėigt.
Ni prikeltė negal...
Ta rēk
uždongstītė longus, būs tomsie ė mėiguos, pasiūluojė Pranielis.
Ka nier
so kou ė aš tėik aukštā neprigauno...
Rēk
leliokou užrėštė akis, ka nieka nebmatītom, ė būs kap naktės...
Arba so
kou nuorint užlipdītė, miegėna sogalvuotė ė Untuoselė.
Je.
Geriausē užlipdītė, pritarė ė Pranielis. Nerēks ni galvuos keltė,
ni lelioka judintė...
Bet aš
neturio nikuokiū klejū, abejuojė Magdelė.
Nerēk
klejū, saka Pranielis. Mūsa titis geramōjou poudeliou skīlė užlėpdė
so douno. Tebstuov ė dabā. Tik dounas minkštėma rēk gerā išminkītė. Je
douna kėita, beminkont gal ondėns ontpėltė...
Magdelė
tik spiejė dietėis i galva tus vākū patarėmus, bet viel išgėrda
klīkont lelioka viel reikiejė trauktėis nu longa. Šēp tēp vāka
pavīka apramintė. Toukart šuoka šloutė truobuos. Asla bova plati, vo
šeimininkė lėipė iššloutė ė pastalė, ė paluovius. Mergātē bešlounont ė
kaktelė išrasuojė. Reikiejė skobietė vėskou padarītė, ka šeimininkė
nepīktom; toukart par pėitus šėndėin pat išlēs i lauka. Tik tik bėngė
darba, kāp i kėima, besėkavuodamė vėns nu kėta, sogromiejė vākā.
Pranielis bova pats greitiausis. Ons tujau atliekė pri longa, kažkou
pasakė Magdelē, bet ana neišgėrda. Dar paveiziejusi i vāka, ana
atėdarė truobuos ė premėnies doris ė išliekė pasėrokoutė ont pamata.
Ta kuo,
Magdelė, neišēti? klaus vėsė.
Ka
lelioks nemėigt, vėn atsėbund...
No,
užlipdīk akis ė išbiek, saka Pranielis. Je neturėt dounas, atnešio
iš nomū...
Torem ė
mes patis, nerēk...
Vuos
spiejė tus žuodius Magdelė pasakītė, pamatė parētont pro kūtės gala
šeimininkė. Skota greitībies atgal i truoba. Lelioks tebmėiguojė.
Šeimininkė, pamatiusi, ka oždoutė darbā nodėrbtė, pagīrė Magdelė ė
ėšleida pri vākū. Galinti būtė, vo ka jau rēks, atēs ė pašauks.
Šeimininkė
vėrė pėitus ėlgā, ta Magdelė so vākās galiejė dūktė pu lauka lig valē.
Vėsė braidė pu ondėni, gaudė mažas žovelės, kavuojuos, slinkėniejė, so
lazdeliems varė kondi. Paskou Magdelė so mergātiems šuoka klecka,
skelbė kara. Ruodavuotėis nebova laika, vo ė nereikiejė vākams, i
krūva soejos, ne kalbas galvuo.
Paskou,
jau pu keliū dėinū, ka prasėdiejė dėdėlėjē ūkė vasaras darbā ė abodo
šeimininkā kiauras dėinas dėrba laukūs, Magdelė i lauka beliuob
išbiegtė tik trumpā valondelē, tik toukart, ka mėiguos lelioks. Vo
vākā vėn liuob atbiegs i kėima. Ka tik Magdelė anus liuob pamatītė,
šėrdelė saltėnuos liuob saltė, akelies, veizont anā i toštė truobuos
asla, liuob pasėruodītė ašaras. Kartās neliuob ni pri longa bepriētė
nenuoriejė gildītė šėrdelės i lauka vės tėik juk išētė negalies....
Vo i lauka baisiausē nuoriejuos, ė Magdelės mažuo galvelie sokuos ė
sokuos vėsuokės mėslės: No, kou če mon rēk so tou mažōjo kriuoklo
padarītė, ka ons ėlgiau mėiguotom, vo aš galietiuo doutėis pu kėima?
Ka ė ne vėsa, no ožtektom ė posė dėinelės... Vo šeimininkė, matīdama,
ka Magdelė kūdiedama nuor pabūtė so vākās, ka vėskou, kou tik ana
uždoud, padėrb, bova sakiusi:
Ka
lelioks mėigt, če pat, i kėimieli, gali išbiegtė palakstītė so vākās,
bet vėn parbiek paveizietė, a neatsėboda, pagirdīk, pasoupouk. Vo je
lelioks atsėbodės, būk pri luopėšelė, niekor nēk.
Lelioks,
vėn ė vėn bebūdams so Magdelė, dėinuoms vėsā nebnuoriejė bemėiguotė.
Vo gal kartās tik mažājē auklē tēp ruodies, ka ons so čiderstvo
nemėigt ė vėn akis atmerkės viepsa, ė ana nu rīta lig vakara tor
stuovietė isėkėbusi i tou anuo luopėši, par vėsa miela dėinelė niekor
nepasėtrauktė, vėn i anou veizietė ė veizietė
Vākā pri
dėdliuojė ondėns prūda, ūžontė malūna kuožna dėina kiaurā šaukuojė ė
dūka. Laksta sau kap pasiotė, galvuojė nosėmėnusi Magdelė, ė
anėms nerūp nikuokėi vākā, ni luopėšē, nikuokės bolvės, nē botelkas so
tūtēs... Mažuojė auklė, anus gėrdiedama ė matīdama, vėn varvėna ė
varvėna seilė, baisiausē nuoriejė lakstītė pri prūda so vėsās,
veizietėis i malūna krimtonti ondėni, klausītėis gėrnu ūžesė, so vėsās
šuokinietė ont dėdliausēs ė pri malūna sėinas līgē sostatītās senās
gėrnu kūlēs.
Ė vėn
Magdelē nedavė ramībės mintės, ka je ne tas lelioks, ana galietom būtė
laukė kėik tik nuor. Vėn atsėmėnė, ka tam kauklā galieto užlėpdītė
akis. Ė toukart, ka jau nieka nebmatīs, vėsor būs tomsē, ons turies
mėiguotė ė nebkriuoks. Ė mėiguos tol, pakol Magdelė, jau kėik nuor
prisėbovosi ė prisėlakstiusi pu kėima, parēs i truoba ė tas akis viel
atlėpdīs. Nieka daugiau, liuob užbėngtė sava saldės mintis, mon ė
nebrēkto.
Ė vėina
dėina Magdelė tēp ė padėrba dėdėlē jau nuoriejė pabūtė laukė. Palubie
baltava apsėlupiniejusi luopėšė kartės, ė Magdelė, soupoudama vāka,
veiziejuos, kāp solinkst ė išsėtėis pluonasis anuos gals, ont katrou
so stėprio šniūro bova prirėšts luopėšis. Kartās liuob pamislītė, ka
gerā būtom, je ta kartės jimto ė nulūžto, bėnt soupoutė nebrēkto,
nuors anou tumpītė ė nebova dėdlē sunkē.
Tou dėina Magdelė
lelioka soupava iš vėsuos sīluos, jau ė prakaits išmušė, vo tas vāks
vės tėik neming ė neming, vėn raituos ė niorn. No, galvuo auklė,
kėtēp če jau šėndėin nieka nebėbūs, rēk jimtė ė užlipdītė anam tas
spindontės ė neužsėmerkontės akis. Ė mon, ė anam būs daug geriau. Ons
galies kāp žmuogos išsėmėiguotė, vo aš galiesio pabūtė laukė...
Magdelē ė dabā ausies tebskombiejė Pranelė žuodē:
Toukart
ons turies mėiguotė. Negalies atsėmerktė, nematīs ni truobuos, ni
tavės, ni nieka, vėsor būs tomsie ė ons turies mėiguotė. Jug naktimis
tas vāks ta mėigt, ta kāp ons tau nemėiguos, je nieka negalies matītė?
Magdelė
tėms vākams dar ne vėsā tevierėjė. Ka jau vėina būs truobuo, ana liuob
vėsēp miegintė: ė palīs pu luovo, ė ėštries i premėnė. Lelioks
Magdelės tėkrā ka neliuob bematītė, bet vės tėik liuob kriuoktė, vo je
ėlgiau nepriēs, ta kriuoks pasėstingiedams, lig pamielėnavėma.
Žėnuomās, ons galiejė nemėiguotė ė diel tuo, ka laukė švėitė saulė ė
par longus i truoba ejė švėisa. Magdelē par ėlgas dėinas tas lelioks
bova jau baisiausē ikīriejės ė ana nebsovalduomā nuoriejė išpoltė pro
doris. Jau vėn pamėslėjos aple tou, anā kažkuoks velnioks vėn liuob
šnėbždietė ė šnėbždiejė i ausi: No, ka jau ožkėbīsi akis, ons toukart
nieka nebmatīs, anam būs tomsie ė ons turies mėiguotė. Tik nesnausk,
jimk ė padėrbk tēp, kāp patarė Pranielis... Tēp šnėbždiejė gundīdams
ne vėn velnioks, bet ė pati Magdelė karto so anou pasakuojė sau:
Ka
lelioks negalies veizietėis, ė būs vėsor naktės, anam nebėbūs kou
darītė ė ons turies mėiguotė...
Ka
šeimininkā išejė darboutėis i lauka, Magdelė ė pradiejė tvarkītėis tam
akiū lipdīmou. Nu pat rīta, kol vāks veiziejuos platiuoms, ana nieka
negaliejė darītė ė tik soupava, lingava, ka kāp nuorint ons
prisėmerkto. Ė pu biški, pu biški tamė luopėšie ons ė pritėla. Toukart
Magdelė grētībies prišuoka pri šiepelė, atėdarė dorelės, atsėlaupė
gera gabala dounas minkštėma, už karta somėrkė ondėnie, riktingā
sominkė ė, ka jau ta douna pasėdarė minkšta ė valki, so delnelēs
sotapšnuojė do platius kleckus ė dailībie pradiejė kibītė tam vākou
akis. Ka ė kāp nenuoriejė pažadintė ė nespausdama diejė tū klecku
pašalius pri veidelė, bet vāks vės tėik atsėboda ė pradiejė niurnietė,
judintė galvelė, vo paskou ė kriuoktė. Bet Magdelė vės tėik sava darba
nemetė: so vėino ronkelė turiejuos vāka galvelė, ka ana nejodieto ė ka
netīčiuom kartās neīdortom anam i akelė, vo so ontrōjė grētā lėpdė ė
dailėna... Tas kūdikielis vės tėik, ka ė nieka nebmatė, tamė lopėšie
roužavuos ė kriuokė kap kuoks ožsėspīrės vuožīs. No, ė ka Magdelė
pabėngė tou darba, ė ka lelioka akelės bova kap reikint ė stuorā
užlipdītas, nuors ons ė ožsėkatiedams kriuokė, auklelė, vėskou
palėkusi, išbiega i kėima. Tujau pat be kuokė dėdlesnė rūpesnė
notriesė pri malūna ė, vėskou užmėršusi, pradiejė lakstytė ė žaistė
karto so kėtās vākās, ė bova ana tou dėina tuoki pat, kāp ė kėtė vākā.
Retkartēs liuob atsėmintė tou lelioka, bet ana gerā žėnuojė, ka
lelioks, nieka nebmatīdams, nustuos kriuoktė ė užmėgs. Ė Magdelė be
kuokiuos baimės lakstė pu kėima ė i truobuos posė ni veizietė
neveiziejė. Pradiuo šėrdėis kertelie dar kėrbiejė mintės, ka ne vėsā
gerā tier, bet grētā vėn vākū būrie Magdelė apsėbuovėjė ė aple tou jau
nebgalvuojė.
Šeimininkė
darbavuos netuolėj truobuos, daržė. Ana, jau vėn matīdama Magdelė
kėimė ė kėimė, pasišaukosi anou lėipė:
Nobiek
paveizietė, a neatsėboda, a tebmėigt Juonielis...
Mėigt,
mėigt, ciuocelė, saka Magdelė, Juonielis gerā mėigt...
A davē
anam pėinelė?
Daviau ė
pėinelė, ė vėskuo, ė gerā užmėgdiau.
Nobiek
tujau paveizietė, a kartās neatsėboda, a nekriuok...
Vo Magdelė
nubieg tik lig kėima, ė vėskas. Nier anā kuo ētė i truoba, dā beēdama
gal prikeltė lelioka. Lai mėigt, jug akis īr gerā užlipdītas, ons
negal atsėmerktė, mėslėi, ka īr naktės ė mėigt. Nier nikuokė rēkala
Magdelē dabar tėn līstė. Bėnt vėina dėinelė vāks išmėiguos nu rīta lig
vakara... Tēp i truoba Magdelė tou dėina ė nejė, ė luopėšė kertelie
stuoviejė nepajudints botelkuo pėns, ė lelioks luopėšie jau bekvīkštė
kap užkėmės vuožielis. Vo Magdelė tik davies so vakās pu kėima...
Ont galū
gala šeimininkē Magdelės elgesīs pasėdarė itartėns.
Kažkas če neb tēp,
pamėslėjė ana, jug tas vāks negal tēp ėlgā mėiguotė. Ė ana
sogalvuojė pati ētė paveizietė, kāp tas Juonielis tēp ėlgā mėigt.
Parejosi iš darža i kėima, pasėjiemė už ronkas Magdelė ė vedas anou
karto i truoba. Ka šeimininkė pamatė ožsėcīposi sava Juonieli, luopėšė
kertie pėlna botelka pėina ė dā užlipdītas vāka akis, anā vuos nekrėta
nuomario:
Jezusmarėjė, kou to tam vākou padarē?
Vėskou metusi i šuona,
muotina pripoulė pri luopėšė.
Kol ana,
jau vėsā i nieka nebveiziedama, tvarkė ė čiūčiava Juonieli, nu akiū
nulupiniejė douna ė prausė vāka, Magdelė išliekė iš truobuos ė kėimė,
užlindusi už krūvuos miediu, pasėkavuojė.
Šeimininkė
bova baisiausē išsėgondusi, ka tik ta douna nebūtom pavuodėjusi
akeliems. Ka jau tou vāka noprausė ė vėskuo apveiziejė, pamatė, ka
tuos akelės ligo ė nieka. Toukart ana sosėsgrėba ėiškuotė Magdelės
viel šauktė anou i truoba.
Mažuojė
auklė, sopratusi, ka īr dėdliausē prasėkaltusi, nikāp nenuoriejė ētė i
truoba, tūnuojė už medēs ė neatsėlėipė: Neisio. Je pasėruodīsio,
tujau pat gausio par rėitus ...
Gaspadėnė,
apejusi kėima, grētā vėn Magdelė atrada, sogrēbė anou ė nusėvedė i
truoba, bet ta kap žvierielis iš vėsuos sīluos daužies ė nenuoriejė
ētė. Toukart šeimininkė anou sojiemė, puonevalė pasėkėša pu pažastė, ė
neštėnuos parsėnešė i truoba. Pradiejė klausėnietė:
A nieka
daugiau nediejē i tou douna?
Imerkiau
i ondėni...
I kuoki
ondėni?
I ondėns
viedra.
Vėina
laimė ka tėik, saka pro ašaras šeimininkė. Kou to, žmuogos, so
tuokė dornelė padarīsi? Ana, palėkosi kavuotė vāka, gal anam če pat
akis užlėpdītė ė, išbiegusi i kėima, vėsa dėina lakstītė so vākās.
Jezau, Jezau, jug čīsta dornelė...
Paskou, ka
jau šeimininkė nu Magdelės nolēda akis ė pasėsoka pri kėtū rēkalū,
auklelė, nieka neblaukusi, muovė pro doris ė tujau pat išliekė pas
sava seseri.
Sesou
Stasė, pas katrou parbiega Magdelė, jau bova paugusi, turiejė
šešiuolėka metu. Bet ė ana dā tebėbova jauna, verties kāp ėšmanīdama,
vuos vuos sodordama gala so galo. Žmuoniū pavadinta ejė ont dėinū,
oždarbiava taisīdama ė raviedama mėrosiūju kapus, padiedama bažnīčės
pruočkā tvarkītė altuorius. Je liuob belėktė laika, dėrba ražončius,
īrėšiniejė maldakningės, siuvėniejė. Pragīvenėma pelnė so sava pėnkēs
pėrštās ė kėtū pajemū neturiejė. Ana bova dailē nuaugusi, apalė
veidelė, maluoniū veida bruožu, muokiejė klausītėis žmuoniū, ožjaustė
ė padietė anėms. Vėsa laika pu tievū mėrtėis ana tēp ė verties. Vėinā
patē gīventė nebūtom bovė nikuokiuos bieduos. Bova stėpri ė energinga,
turiejė laisva kuojė, ožteka ė pavalgīmou, ė apsėdarīmou. Dėdliausė
anuos bieda bova Magdelė, katra bova maža, padīkusi, ė turiejė stati
karektuori. Ana liuob sesėrėi sojiestė vėsa laisvesni laika.
Bluogiausē bova tas, ka tā jaunesnējē nieka negaliejė prisakītė,
vėskou ana laužė pagal sava kumpėma...
Tēp jau
diel kėtkuo Magdelė bova ė gera vāks. Ana iš vėsuos šėrdelės ožjautė ė
gailiejuos sava sesėrėis. Ka tik liuob pasėtaikīs bėnt kuoki mėnkiausi
pruoga, tujau liuob siūluotėis pas svetėmus ka nuors ont dounelės
sau užsėdėrbtom. Mažājē nomūs nieka netrūka, pagal kėšenė ana kartās
dar liuob būtė ė palepėnama. Bet Magdelė baisiausē niekor iš nomū
nenuoriejė išētė, bet matė, ka ė sesėrėi so anou īr daug klapatā: vėn
tor parbiegtė nomėi anuos apveizietė. Vo je kor tuoliau a ėlgiau liuob
išētė, karto turiejė tėmptėis ė Magdelė. Diel tuo Magdelė nikumet
nespīriuojuos, ēs tėn, kamė sesou beatras kuokė vėita ė darbieli.
Parbiegusi
nomėi mažuojė auklelė iejė i truoba, sosėdiejė ožpakalie ronkas, kāp
dėdlie atsėstuojė pri pečiaus, idūrė i seseri platē atmerktas mielėnas
ė rīžtingas akis ė, kap niekor nieka, stuov ė lauk, kas če būs tuoliau.
Sesou veizas i mažōjė ė nesopront, kas če īr. Vo ta tik tīl ė veizas.
Veizas ė sesou. Ka jau neblėka kontrībės, soraukė ontakius ė tėisē
paklausė:
Kuo to
parliekē Palėkts vėns tas vāks jug ožsėkriuoks?
Anėi nedoud mon
valgītė, aš ė parejau, išdruožė mažuojė.
Rēk maloutė, kėtēp
Magdelė nebgal iš tuos bieduos beišsėsoktė. Sesou negal pavierītė sava
ausimis, sostuo truobuos vėdorie, pamėslėj pamėslėj ė saka:
Ne, če
kažkas īr ne tēp, to mon malouji... Sakīk teisībė, kas tėn atsėtėka. A
kartās neėšmetē tuo vāka iš luopėšelė?
Magdelė
nieka anā neatsaka, nolēd akelės ė tīl. Nier kou sakītė. Maloutė
nebnuor, bet ė paaiškintė vėskuo negal. Sesou atsėsoka i mažōjė ė saka:
Vo kor
aš tavi, Magdelė, dabā diesio? Jug to žėnā, ka vedvė neturiav kuo
valgītė. Nier ni dounas, ni mēsuos. Vedvė čīstā nieka nebtoriav. Ė kas
būs dabā so vedviem, ka to negaliejē pas tus gerus žmuonis bebūtė? Vo
tėn tau pavalgītė tėkrā bova kuo ė tau nieka netrūka. To malouji, ka
tau tėi žmuonis nedoud valgītė...
Magdelė,
ligo būtom mėita prarėjusi, stuov ė tīl. Bet vės tėik mėslėj, ka ė kas
beatsėtėkto, ka ė pri linciūga anou če, truobuo, prirėšto, bet pas tus
gerus žmuonis ana nikāp nebgal bētė ė tīlē pu nuosė morm:
Aš daug
nebvalgīsio, aš nevalgīsio ne ciela, vo tik posė klecka. Tik mažōjė
posė, dėdliōjė atėdousio tau... Mon dounas nerēk, mon ožteks bolviu...
Magdelē
atruoda, je tik posė, ta tas jau īr vėsā nedaug ė sesou jau galies
anou laikītė, maitintė ė anuos abėdvė viel galies gīventė karto...
Gerā,
saka sesou, bet pu pėrmo aš sožėnuosio, kas tėn tau atsėtėka ė kuo
to vėdorie dėinuos partriesē. Toukart ė pamatīsem... Pėrmiausē vedvėm
abėdvėm rēk noētė pas tus žmuonis ė pasėrokoutė.
Niekor
nedingsi. Rēk ētė atgal ė išgėrstė nu pradiuos lig gala vėskou, kas
bova atsėtėkės. Sesou pri vėsū žmuoniū ėšvadėna Magdelė malagė, velnė
nešto ė pamesto vāko. Ana, veiziedama i truobuos kertie morksontė sava
mažōjė seseri, balso apsėkriuokė:
-Vākali,
vākali, i kou to augi, ka esi tuoki neklausonti, baisi mergātė? Kou
dabā mon so tavėm berēks darītė? Nebišneš ne tik mona kėšenė, bet ni
mona pruots...
Paskou
sieda pri pėitū stala: ė šeimininkā, ė abėdvė seseris. Stasė kelis
kartus atsėprašė už sava mažōjė seseri ė pro ašaras džiaugies, ka bėnt
vāka akeliems nieka neatsėtėka. Magdelė nieka nesakė, tik siediejė
nuleidusi galva, nepakeldama akiū, vėsa pasėnierusi i savi. Tuos
muotrėškas vīrs, išgėrdės, kas če notėka ė pasėklausės muotrėšku kalbū,
tik tėik bepasakė:
Kuo če
iš tuokiuos auklės rēk nuorietė? Pati vāks tebier, ontejė nuors
palakstītė pu kėima, tēp ė išejė. Vo mona pati dar kol kas mažū vākū
nesopront. Ana, ka jau pasvadėna auklelė pri luopėšė, ta jau mėslėj,
ka būs kap paugosi, par vėsa dėina anā soupous ė akiū nu vāka nenoleis...
Tēp nikumet nebūn. Rēk ne tik sava vāka, bet ė tuokės auklės dā gerā
priveizietė...
Magdelė
klausies tū kalbū ė vėn mėslėjė: Tėik daug vėsuokiū darbū par vėsa
dėina pas jumis būdama turiejau dėrbtė ė dėrbtė...
Tas
septīniū metu vākou īr pardaug, pabėngė kalba šeimininks.
Toukart
mažuosės auklės nieks nemošė ė daugiau nieks nebkarabūzėjė už tou
notėkėma, bet ė pri vāka nebiprėleida:
Ka mums
tēp jau nieks gers neišejė, gausi ėiškuotėis dounelės kėtor... Nebier
pasitėkiejėma, nebėbūs ni sotarėma. Nebgaliesem karto bebūtė. Tēp ė
pabėnkem.
Ė anėi
atsėsveikėna.
Vo Stasė
jau dėdlē nuoriejė, ka Magdelė ė pu tuo kavuotuom tou anū vāka ė
gīventom netuolėj nu nomū... Ka ė kėik beprašė šeimininku, ka ė kou
bežadiejė, bet ni Magdelė pri tū žmuoniū benuoriejė pasėlėktė, ni tėi
žmuonis benuoriejė prijimtė tuokė auklė.
Tęsinys:
2. Nauji veita
3. Vargenunti keliuone
4. Peimene
5. Dedliuo seimynuo
6. Klumpes
7. Apkalbas
8. Pas Dolskius
9. Muoksla
10. Paauglyste
11. Apsisprendems
Pasakojimas bus
tęsiamas