Žemaitukas
Žemaitiškos eiles
Tekstai įrašyti Word 2002 sistemoje, šriftas Times New Roman
Kiemas
Devynaukštis įvirto į debesį
Ir apsiklojo lietum
Žmonės susėdę stebisi
Ir pasišlaksto alum
Raudonos kelnės suplyšusios
Žaidžia mažyliai šalia
Prie jų sustoję mylisi
Tarsi minkštam patale
Katinas rainas kaip ašaka
Užvaro smėly srutas
Žmogaus vidinė atšaka
Kaip namas visai sugriauta
Patarimai
Iš tų pačių, iš tų rudų
Supilk, suminkyk ir iškepk
Nesimatys tikrų randų
Visi save lengviau pakęs...
Tegu ragauja paeiliuj
Lai šnirpščia nosim ir galais
Pasišvaistyk aštriu peiliu
Tik neįskobk perdaug giliai...
Nusistovės tokia tvarka
Saulėtų rytmečių šviesos
Šventadieniniame švarke
Lopai ir raukšlės nevėsuos...
Galėsi moteris mylėt,
Pabraukti kartais prieš šerius
Atbėgus kieminė kalė
Subjaurios polėkius švarius...
Žemė
Apvalumai kraštais išsižioję
Tarsi ryja vieni kitus
Šitaip Žemė įsivažiuoja
Orbitoje į pietus...
Spindi rausvamėlės erdvės keistai
Bijosi akys ir kūnas
Tarsi upėj seniai užkeiktoj
Pasilaigo, suskyla ir griūna...
Rutuly išopėjusios duobės
Mėlio klanais nusišypso
Lyg grybšnis čiurlioniškos drobės,
Ar laikas nulūžęs nuo visko...
Sapnas
Du visai visai kitoki
Baltaspūkis su ragais
Ir plunksnuotas tarsi lokė,
Tuoj palesti įsigeis...
Akmenuota žemė smaigsto
Kojas, kūnus ir sapnus
Šiluma skani, kaip maistas
Jie visi kartu užsnūs...
Juk pasaulyje netrūksta
Įžymybių didelių
Su oželiais ir su stručiais
Aš pievelėje guliu...
Kaimo žmogus
Suaugęs su liūdesio blakėm
Darbų ir purvynu žeme
Nežino, kad paukščiai lekia,
Kaip vasarą keičia žiema...
Nuo darbo prie darbo keliauti
Turėti viską po ranka
Ilgai ir kantriai laukti
Strėle pasivertus lanke
Ir žvilgsniu vergišku rištis,
Ir smerkti ir guosti drauge
Išlikti sriuba vakarykšte
Ar žyme įspausta rage...
Ir glostyt sugrubusiom rankom
Ir mirtį, ir džiaugsmą kartu
Ar Dievo pasauliui užtenka
Jo džiaugsmo akių užverktų?
Ir rausia tą įpročio urvą
Karta, o po jos ir kita...
Tarp žydinčių gojų ir purvo
Nuo laiko tėkmės atskirta
Prisiminimų pievelė
Liepų numirimais
Takas išskaptuotas
Ilgesys nurimęs
Nuvarvėjo skruostais...
Akimis juodžiausiom
Baras pasižiūri
Skalbinius čia džiaustėm,
Mėtėmės kepurėm
Išretėjęs žalis
Po šešėliais virpa
Atminimais gelia
Medžio sausas virbas
Stovi ilgo laiko
Pamirštos kopėčios
Čia dienelės plaikstės
Bitinėlių spiečiais
Kaip kvepėjo liepom
Paskaitos ir pietūs
Paliktos palėpės
Verkia palytėtos
Atkaltės suolelio
Taip žemai nusviro
Užmarštim sugėlė
Keistas laiko yris
Home | Apie mane | Prozos kūriniai | Nuotraukos | Eilės |Namai | Į pradžią
Paspauskite čia ir galėsite man parašyti
This site was last updated 11/23/04